Kokios protingos yra alpakos? Ką rodo kognityviniai tyrimai ir dresavimas

Svarbiausi tyrimai trumpai

Jei skubate, čia rasite pagrindines išvadas. Po to išsamiau aptariu dresavimą, tvarkymą ir terapijos klausimą.

Kokios protingos yra alpakos? Atsakymą duoda aplinkkelio testas

A-not-B testas yra kognityvinių tyrimų klasika. Gyvūnas pirmiausia išmoksta pasiekti tikslą tam tikru aplinkkeliu. Kai tikslas matomai perkeliamas į naują vietą, daug gyvūnų grįžta prie senų įpročių ir pirmiausia toliau eina išmoktu keliu. Tai vadinama perseveracijos klaida, įpročio laikymusi, nors esama informacija byloja priešingai.

Teste su 51 alpaka būtent to neįvyko. Nė vienas gyvūnas nepadarė perseveracijos klaidos, o šunys, arkliai, asilai ir mulai tos pačios sandaros teste gerokai dažniau užstringa senajame maršrute. Klausimui, kokios protingos iš tikrųjų yra alpakos, tai stiprus signalas: gyvūnai greitai pritaiko savo elgesį prie naujos informacijos, užuot užsispyrę laikęsi įpročio. Būtent tai elgsenos moksle vadinama gera impulsų kontrole.

Lamos mokosi iš kitų: stebėdamos

Ar gyvūnai mokosi iš kitų tiesiog juos stebėdami, yra vienas įdomiausių elgsenos mokslo klausimų. Būtent tai buvo patikrinta su lamomis: 30 gyvūnų gavo aplinkkelio užduotį, suskirstyti į tris grupes. Pirmieji prieš tai stebėjo žmogų, sprendžiantį užduotį, antrieji savo rūšies atstovą, o tretieji jokios demonstracijos negavo.

Rezultatas buvo aiškus. Po žmogaus demonstracijos užduotį išsprendė 7 iš 10 lamų, po savo rūšies atstovo demonstracijos 6 iš 10. Be jokios demonstracijos pavyko tik 2 iš 10. Taigi mokymasis stebint lamoms veikia abiem kanalais, tiek iš žmogaus, tiek iš savo rūšies atstovo. Tai vienas aiškiausių iki šiol ištirtų lamų intelekto įrodymų.

Iš ko alpakos atpažįsta viena kitą: balsas

Alpakos daug bendrauja tyliu niūniavimu, vadinamuoju hum. Bioakustinės analizės rodo, kad šis niūniavimas turi individualius parašus: kiekvienas gyvūnas įgudusiai ausiai, ir algoritmams, skamba šiek tiek kitaip. Klasifikatorius, analizavęs tik garso duomenis, 71 procentu atvejų teisingai priskyrė garsus tinkamam gyvūnui.

Taigi alpakos tikriausiai gali atpažinti viena kitą pagal balsą, net nematydamos. Bandai tai ne smulkmena, o ženklas, kad socialinė sistema gerokai turtingesnė, nei iš pradžių leidžia manyti ramus gyvūnų elgesys.

Kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį

Kas laiko kelias alpakas, greitai pastebi: yra smalsių ir santūrių, ramių ir baikščių. Tai ne vaizduotė. Teste su 44 alpakomis paaiškėjo stabilūs, individualūs elgesio skirtumai. Patelės vidutiniškai reagavo reaktyviau nei patinai, o 67 procentai gyvūnų trumpai atskirti nuo bandos rodė tik nedidelį sujaudinimą.

Praktiškai tai reiškia: dresavimo būdas, kuris su vienu gyvūnu veikia iš karto, su kitu gali užtrukti daug ilgiau, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Alpakų elgesio negalima matuoti vienu matu.

Alpakų dresavimas: švelniai, o ne jėga

Alpakos ir lamos yra bėgantys ir atstumo besilaikantys gyvūnai, ne gimę glostymui. Jau maži, neįprasti judesiai ar garsai priverčia jas atsitraukti, o metodais, sukurtais šunims ar arkliams, jos mokosi tik lėtai ir nenoriai. Ypač nemėgsta, kai liečiama galva, šnervės, akys ir ausys, bei kojos, nes būtent šios kūno dalys užtikrina jų galimybę pabėgti.

Geras dresavimas veikiau imituoja bendravimą bandoje, kur hierarchijos klausimai sprendžiami kaklų kova ar spjaudymu, o ne grubia jėga. Tvirtu pagrindu laikomi penki pagrindiniai elementai:

• Dėmesys
• Pasitikėjimas
• Pagarba
• Aiškumas
• Pastovumas

Skanėstų sąmoningai atsisakoma. Šėrimas iš rankos sujaukia hierarchiją ir gali net sustiprinti spjaudymąsi. Yra ir palankus laiko langas: paskutiniame pirmųjų gyvenimo metų trečdalyje, kai jaunikliai atsiskiria nuo motinos, jie mokosi ypač lengvai, o tai patogiai sutampa su įprastu pardavimo amžiumi. Kas pasinaudoja šiuo langu, dažnai tikslą pasiekia su nedidelėmis pastangomis: pagrindinį mokymą galima atlikti per maždaug tris valandas, paskirstytas per kelias dienas. Lamas apskritai laikoma kiek lengviau dresuoti nei alpakas, nes per tūkstantmečius jos buvo atrenkamos dėl ramesnio būdo. Jei alpakos auga kartu su lamomis, jos pastebimai greičiau išmoksta, ko iš jų tikimasi.

Kiekviena dresavimo pamoka turėtų baigtis teigiamai. Jei pratimas nepavyksta, geriau grįžti žingsnį atgal ir baigti veiksmu, kurį gyvūnas jau tikrai moka, o paleisti tik tada, kai jis matomai atsipalaidavęs. Kūno laikysena čia galima daug ką valdyti: stovint kairėje gyvūno pusėje ties petimi, nedidelis posūkis į kairę paskatina eiti pirmyn, posūkis į dešinę atsitraukti. O netinkamas apynasrio uždėjimas, pavyzdžiui, griebimas už ausies ar prievartinis kelių žmonių laikymas, gali palikti ilgalaikę žalą, su kuria susidurs ir vėlesni savininkai.

Dresavimas su spragsikliu ir catch pen

Kad švelnus dresavimas iš tikrųjų duoda naudos, rodo tyrimas, kuriame mažo spaudimo dresavimo metodai buvo tiesiogiai palyginti su kasdieniu tvarkymu. Gyvūnus, dresuotus neaversyviais TTeam/Camelidynamics sistemos metodais, vėliau buvo reikšmingai lengviau vesti. Ir atvirkščiai, neigiamas laikytojų požiūris, t. y. nekantrumas ar nusivylimas bendraujant, buvo susijęs su dažnesniu spjaudymu, spardymu ir kandžiojimu.

Marty McGee Bennett sukurta Camelidynamics sistema sąmoningai remiasi bendradarbiavimu, o ne laikymu: pusiausvyra, svertas ir pasirinkimo galimybės pakeičia grubią jėgą. Mažas, aprėpiamas gaudymo aptvaras, catch pen, papildomai mažina stresą. Alpakų dresavimas su spragsikliu žengia dar toliau: gyvūnai išmoksta savanoriškai įeiti į šį aptvarą, nes sieja jį su kažkuo teigiamu, o ne yra į jį varomi.

Tvarkymas, kuris išmatuojamai mažina stresą

Kai kurių rutininių darbų išvengti negalima, bet juos galima atlikti skirtingai. Pavyzdžiui, kasmetinis kirpimas įrodytai sukelia stresą, išmatuojamą pagal streso hormono kortizolio padidėjimą seilėse ir mėšle. Svarbu ir tai, kaip tiksliai gyvūnas laikomas: fiksuoti stovintį gyvūną mažiau stresinga nei jį paguldyti ar užkelti ant verčiamo stalo.

Kasdienybei tai reiškia: metodas svarbus beveik taip pat kaip dažnumas. Kas tvarkydamas gyvūnus remiasi ramybe, pasirinkimo galimybėmis ir mažu prievartos kiekiu, mažina ūmų stresą ir kitą kartą gyvūnas bus labiau linkęs bendradarbiauti.

Alpakos kaip terapijos gyvūnai: ką iš tikrųjų rodo tyrimai

Vargu ar kuri kita tema taip dažnai siejama su alpakomis kaip gyvūnų terapija, todėl alpakų apsilankymų slaugos namuose ar mokyklose nuotraukų pasitaiko itin dažnai. Tačiau mokslinis pagrindas tam menkas. Iš esmės yra vienintelis senesnis recenzuotas tyrimas, kuriame autizmo turintiems vaikams kontaktuojant su alpakomis pastebėta daugiau kalbos vartojimo ir daugiau socialinės sąveikos. Patikimų kortizolio ar ilgalaikių duomenų, kurie pagrįstų tikrą terapinį kupranugarinių poveikį, kol kas beveik nėra.

Be to, ne kiekvienas gyvūnas tinka šiam darbui. Praktikų duomenys, kuriuos reikia vertinti kaip anekdotinius, kalba tik apie maždaug vieną iš 15 lamų ir vieną iš 75 alpakų, turinčių reikiamo pasitikėjimo savimi ir ramybės bendrauti su svetimais žmonėmis neįprastose situacijose. Kas nori naudoti alpakas terapiniais ar pedagoginiais tikslais, turėtų tai daryti su realistiškais lūkesčiais ir žinodamas, kad mokslas čia dar tik pradžioje.